Kai nugula kelionių dulkės, ne taip alina kaitra, o patirti įspūdžiai vis dar ryškūs ir tokie ypatingi, norisi papasakoti, pasidalinti. Apie ką? Apie ypatingą patirtį, apie tai, ką patyrėme, pamatėme, sužinojome dalyvaudami Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo lėšomis 2021 metais finansuojamame projekte, kurį organizavo Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Projekto „Draugystės tiltais į istorinę atmintį" tikslas – stiprinti dviejų šalių – Lietuvos ir Lenkijos – jaunimo draugiškus ryšius ir skatinti istorinį dialogą, domėjimąsi abiejų šalių bendra istorija. Ir tam buvo puiki galimybė 4 dienas keliaujant į po Lenkiją.

Kelionė prasidėjo nuo pažintinio vizito į Punsko Kovo 11-osios licėjų, čia susitikome su mūsų projekto partneriais, kuriuos buvome matę tik virtualiai. Susipažinome su mokykla, jos istorija, apsilankėme mokyklos muziejuje, bendravome prie arbatos puodelio, diskutavome – buvome labai šiltai sutikti. Po vizito Punsko licėjuje mūsų grupę papildė likusioji keliautojų dalis.

Laukė lietuviškų salelių Lenkijoje lankymas. Atvykome į Seinus, trumpai sustojome prie Seinų Švč. Mergelės Marijos bazilikos ir vienuolyno komplekso, A. Baranausko paminklo. Kelionę tęsėme senosiomis istorinėmis lietuvių žemėmis į Vygrius. Laukė trumpa pažintis su kamaldulių vienuolyno ansambliu ir išvykome į Varšuvą, kur buvo suplanuota vakarinė ekskursija po Lenkijos sostinę pėsčiomis. Tai miestas, kuriame prieš 230 metų karališkosios pilies, Abiejų Tautų Respublikos valdovų rezidencijos, Senatorių salėje buvo priimta Gegužės 3-iosios Konstitucija – pirmoji rašytinė konstitucija Europoje. Pažintis su senamiesčiu tęsėsi pasivaikščiojant karališkuoju keliu praminta gatve, kuri yra viena svarbiausių Lenkijos sostinėje. Ši istorinė gatvė jungia Pilies aikštę ir Vilanovo rūmus. Ties Karališkuoju keliu stovi buvusių pirklių bei miesto turtuolių namai bei rūmai. Aplankėme Zigmanto III-ojo Vazos koloną, Varšuvos simbolį - Undinėlės fontaną, Turgaus aikštę su nuostabiais buvusiais pirklių namais, gotikinę Šv. Jono katedrą, kuri yra svarbiausių Lenkijos istorinių įvykių liudininkė. Katedros požemiuose palaidoti įžymūs šios šalies žmonės. Katedra nustebino religinių meno kūrinių gausa bei įvairiais puošybos elementais.

Antrąją projekto dieną pakeliui į Krokuvą aplankėme Grodek parką, kuris Lenkijoje lyginamas ir su Maldyvais, ir su Kroatija. Parkas įkurtas buvusioje dolomito kasykloje, kurioje darbai sustojo tik 1997 m. Skaidrus žydras vanduo, aštrūs skardžiai, nedidelės salelės... Smagu buvo atsigaivinti pasivaikštant vandens apsemtu takeliu... Vanduo toks skaidrus, kad galima matyti čia gyvenančias žuvis, povandeninę augmeniją.

Keliaudami link Krokuvos aplankėme ir garsiąsias Veličkos druskų kasyklas, kurios veikia jau 700 metų ir yra įtrauktos į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Nusileidome į 135 m gylį, kur keliose horizontalėse suformuota 2 km ilgio trasa, susidedanti iš 20 kamerų. Puikiai įrengta ekspozicija supažindino su druskos kasybos istorija ir sunkiu kalnakasių darbu. Pats gražiausias šių kasyklų kūrinys – Palaimintosios Kingos koplyčia, kurioje viskas padaryta iš druskos. Koplyčią apšviečia iš druskos kristalų padaryti šviestuvai, o grindys – vientisas druskos gabalas. Sužinojome, kad koplyčioje vyksta pamaldos, tuokiasi jaunavedžiai, vyksta klasikinės muzikos koncertai.

Štai ir trečia projekto diena Krokuvoje. „Lenkijos deimantu“ vadinamoje senojoje sostinėje Krokuvoje, kurios istorinis centras yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, svarbiausia mums apsilankyti įspūdingame prie Vyslos upės įsikūrusiame Vavelio architektūriniame komplekse, kur pamatėme gotikinę pilį bei Vavelio katedrą, kurioje buvo karūnuoti beveik visi Lenkiją valdę karaliai. Valdovų rūmai Vilniuje ir Vavelio katedra Lenkijoje - tai svarbiausios istorinės abiejų tautų šventovės, kuriose vyko ir reikšmingiausi valstybiniai įvykiai: valdovų karūnavimai, laidojimo ceremonijos, pergalių šventės. Apie juos įdomiai pasakojo mūsų gidė Liana. Sužinojome, kad Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-osios Konstitucijos rankraštis irgi saugomas būtent čia, Krokuvoje, Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje. Turgaus aikštėje pamatėme Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, miesto rotušės bokštą  ir paminklą A. Mickevičiui. Senamiesčio pakraštyje praėjome pro Krokuvos gynybinių sienų liekanas, Florijono vartus ir Barbakaną – miesto vartus saugojusį gynybinį įtvirtinimą. Aplankėme skverelyje už gynybinių įtvirtinimų pastatytą paminklą Žalgirio mūšiui ir kitus objektus.

Pakutinę dieną laukė ilga kelionė namo. Dar užsukome į Tatrų kalnų papėdėje įsikūrusią Zakopanę, kur pasivaikščiojome seniausia kurorto gatve Koscieliska, puikia perteikiančia vietinių gyventojų folklorą ir tradicijas, keltuvu pakilome į Gubaluvkos kalną (1123 m). Nuo kalno viršūnės gėrėjomės nuostabia Tatrų bei kaimyninių kalnų masyvų – Gorcų, Pieninų ir Beskidų – panorama. Važiuodami namo trumpai stabtelėjome prie Ogrodzieneco pilies, grožėjomės įspūdingu Erelių lizdų pilių keliu, nuostabiu kraštovaizdžiu, kalkakmenio uolomis.

Vėlai vakare parvežėme savo draugus į Punską ir grįžome į Lietuvą. Pavargę, bet laimingi, nes daug pamatėme, sužinojome, susiradome naujų draugų, šokome, dainavome, bendravome (nebuvo net kada miegoti! ) - puikiai praleidome laiką.