Lapkričio 29 d., nepabūgę anksti užklupusio šalto oro, išvykome į miestą, apie kurį byloja geležinio vilko legenda, –   mūsų sostinę Vilnių. Pasiekę kelionės tikslą, išlipome prie vienos seniausių įkalinimo įstaigų Lietuvoje – Lukiškių kalėjimo. Mūsų ekskursija prasidėjo, kai praėjome pro tvirtas geležines grotas. Gidas buvo malonus, šiek tiek supažindino su kalinių žargonu, pamokė savigynos veiksmų. Tai pasirodė keista, tačiau vėliau sužinojome, kad tai buvęs kalėjimo prižiūrėtojas. Vaikščiojant po kalinių kameras, apsilupusios ir aprašinėtos sienos, nugulėti metaliniai gultai jaukumo nekūrė ir, nors kalinių nėra jau pusantrų metų, vis tiek buvo šiurpu, tačiau kartu ir įdomu. Atsiminimui pasidarėme nuotraukų daktiloskopijos kambaryje.

Po intriguojančios ekskursijos Lukiškių kalėjime mus aplankė mūza – nuvykome į MO muziejų. Pamatėme įvairiausių meno kūrinių: nuostabūs spalvų žaismai, savotiški potėpiai, paslėptos mintys, todėl jų daugelis privertė pamąstyti. Pakilę į viršutinį aukštą išvydome foto parodą. Ten kabėjo nuotraukos iš įvairiausių istorijos laikotarpių su skirtingais žmonėmis ir nesuvaidintomis emocijomis.

Grįždami namo, džiaugėmės savo patirtais nuotykiais, gavę galimybę sužinoti bei prasmingai praleisti laiką.