Rugsėjo 12–15 dienomis mūsų mokyklos mokiniai - devintokės Emilija ir Giedrė bei šeštokai Ūdrys ir Dovydas - su mokytoja Kolomba ir  šalies bendrojo ugdymo mokyklų, neformaliojo švietimo institucijų mokiniais, besidominčiais ornitologija, entomologija, teriologija, botanika, mikologija , keliavo į mokomąją ekspediciją Lenkijoje „Aš gamtininkas“. Ekspedicijos dalyviai fiksavo duomenis programėle iNaturalist, mokėsi pažinti gamtą. Daugiausiai stebėjimų atlikta pietvakarinėje Lenkijos dalyje esančiose Stalo kalnų ir Karkonošų nacionalinių parkų (Stolowe Mountains National Park, Karkonosze National Park) teritorijose ir jų apylinkėse.

Ekspedicijoje stebėjimus atliko profesionalūs gamtininkai, mokytojai ir mokiniai. Skirtingo amžiaus ir pasirengimo stebėtojai aptiko daugybę organizmų (468 skirtingos rūšys). Daugiau nei 130 iNaturalist bendruomenės ekspertų iš įvairiausių pasaulio šalių (Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Šveicarija, Lietuva, Lenkija, Ukraina) universitetų, gamtos tyrimų centrų, nevyriausybinių organizacijų padėjo juos pažinti, identifikuoti, teikė komentarus ir patarimus tiesiogiai internetu.

Anksti rytą iškeliavome Lenkijos link. Tik po pietų pasiekėme šios šalies miestą Vroclavą. Dėl laiko stokos neteko keliauti po patį miestą, tačiau išgirdome gidės pasakojimą apie šio miesto įžymias vietas, jo istoriją. Mūsų tikslas – aplankyti įdomų ,,Hidropolio” muziejų. Tai interaktyvus šiuolaikinis vandens muziejus, vos iš kelių visame pasaulyje. Šis muziejus įsikūręs sename vandens valymo komplekse, kuris pastatytas 1893 metais.  Ekspozicijos labai įdomios ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Čia galima susipažinti su vandens kilme, jo būsenomis – regėti ugninius vandens garus, pūgą, pajusti lietų ir gulėti ledo gultuose. Apžiūrėti batiskafą ,,Trieste”, kuriuo 1960 m. du drąsūs žmonės nusileido į 10911 m gylį Marianų įduboje. Atskiroje ekspozicijoje galima pamatyti pabaisas primenančius giliųjų vandenų gyventojus, taip pat pristatomą vandentiekio sistemą ir daugybę kitų įdomių dalykų. Salėse yra interaktyvūs ekranai, žaidimų, poilsio erdvės, kino salės.

Pirmasis objektas, kurį aplankėme antrąją kelionės dieną, buvo aukso kasyklos „Kopalnia Złota". Važiuodami autobusu, sužinojome ilgą šios vietovės istoriją.

Šios aukso kasyklos įsikūrusios mažame Lenkijos miestelyje Złoty Stok. Kasyklos pradėtos naudoti 1660 m. išgauti vario rūdą. Auksas buvo pradėtas kasti tik po Prūsijos ir Austrijos karų. 1848 m. buvo sukurtas pigesnis aukso gavybos būdas. Vilhelmas Güttleris šį metodą panaudojo Złoty Stok aukso kasyklose. 1883 m. jis nusipirko visas šachtas. Vėliau kasyklose įvyko katastrofa. Įgriuvo blogai sutvirtintos galerijos. Šis įvykis nusinešė daug gyvybių. Po katastrofos auksas nebebuvo kasamas. Tačiau kasyklose buvo rasta nuodinga medžiaga – arseno oksidas .

Atvykus į kasyklą, mus pasitiko gidė. Ilgai vaikščiojome tuneliais. Supratome, koks sunkus ir pavojingas buvo aukso kasėjų darbas, juk iš vienos tonos uolienos būdavo išgaunama tik 5-10 gramų aukso. Matėme didžiulę brangenybių saugyklą. Nusileidome prie požeminio krioklio, kuris atrodė tikrai įspūdingai. Atgal keliavome traukinuku, kuris labai triukšmingai mus nugabeno į žemės paviršių. Išlipę iš traukinuko ėjome į aukso kasyklų muziejų. Mums įteikė aukso kasėjo sertifikatą ir gavome po buteliuką ,,kvailių aukso“ – pirito.

Antrą ekspedicijos dieną apsilankėme Stalo kalnų nacionalinio parko informaciniame centre, ten susipažinome su šių kalnų augalija ir gyvūnija. Po to vykome į Stalo kalnus, kopėme į aukščiausią tašką - Szczeliniec Wieki. Užlipę grožėjomės nuostabia panorama, kuri sukėlė tiek daug teigiamų emocijų, dar ir dabar akyse stovinčių vaizdų, nepamirštamų prisiminimų. Visų akys buvo nukreiptos ne tik į atsivėrusią panoramą, bet ir įspūdingas uolas, į kurias pažiūrėjus tam tikru kampu galima pamatyti įvairius gyvūnus primenančias formas –  dramblio, beždžionės, šuns galvos. Leisdamiesi kalnu praėjome gamtiniais pažintiniais takais, kurie ėjo pro labai mažus ir didelius tarpeklius. Eidami šiais takais virš savo galvų matėme milžiniškus akmenis.

Trečią dieną apsilankėme Karkonošų nacionalinio parko ekologijos informaciniame centre, ten susipažinome su Karkonošų kalnų augalija, gyvūnija, pažintiniais takais ir gamtiniais objektais. Vėliau keltuvu kilome į Szrenica viršukalnę 1362 metrų aukštyje, kuri yra visai netoli Lenkijos - Čekijos sienos. Kildami stebėjome vis daugiau atsiveriantį vaizdą, kuriame tilpo daug miestų, miestelių, kaimelių ir daug kitų kalnų. Leisdamiesi nuo kalno grožėjomės alpinių pievų vaizdais, radę įdomių ir nematytų augalų ir gyvūnų juos identifikavome, fotografavome ir skelbėme programėlėje iNaturalist. Dar matėme Kamenčiko krioklį, kuris yra didžiausias akmeninis krioklys Silezijoje. Karkonošų kalnai nuožulnūs, šiauriniai šlaitai statūs, pietiniai lėkšti. Šių kalnų apačioje auga bukų ir pušų miškai, aukščiau – eglių ir kėnių giraitės, o viršūnėse – alpinės pievos ir viržynai. Yra geležies, vario rūdų, akmens anglių telkinių.

Stalo ir Karkonošų kalnai priklauso Sudetų kalnų grandinei, kuri yra Centrinėje Europoje. Šie kalnai užima dalį pietvakarinės Lenkijos, dalį šiaurinės Čekijos ir dalį pietrytinės Vokietijos. Aukščiausia Sudetų kalnų viršūnė – Sniežka, kuri yra 1603 metrų aukščio.

   Esame labai laimingi, kad turėjome progą pamatyti nuostabią Lenkijos gamtą, pažinti naujų, nematytų, Lietuvoje neaugančių augalų bei susidraugauti su įkvepiančiais žmonėmis.

Ketvirtąją dieną pasukome link namų kupini įspūdžių ir praturtėję  gamtos žiniomis.

Dėkojame Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui ir ypač Gediminui Petkui bei Almantui Kulbiui už nuostabias gamtos pamokas.