JMB stovykla ,,Mano žalioji vasara”

Birželio 22-28 dienomis Varnių regioniniame parke esančioje Gamtos mokykloje vyko Jaunųjų miško bičiulių (JMB) stovykla ,,Mano žalioji vasara‘‘. Gerai nusiteikę iš įvairių Lietuvos kampelių į stovyklą atvyko 26 stovyklautojai. O iš mūsų mokyklos – 11 jaunųjų miško bičiulių.

Išklausę stovyklos instruktažo, susipažinome su organizatoriais, vadovais ir kitais stovyklos dalyviais. Nieko nelaukdami apsilankėme Varnių regioninio parko lankytojų centre, kur centro direktorė Irena Zemblienė labai įdomiai ir išsamiai papasakojo apie Varnių regioniniame parke slypinčias įdomybes, kurias vėliau išvydome ir savo akimis. Vėliau susitikome su vietos miškininkais, kurie papasakojo apie čia esančių JMB komandų veiklą bei Varnių regioninio parko miško augalų įvairovę. Vakare gerai leidome laiką drauge: dalijomės įspūdžiais apie praleistą dieną, ne vienas turėjo progą atskleisti ir savo kūrybinius gebėjimus.  

Kitą rytą sočiai papusryčiavę susitikome su biologe Giedre Bajorūniene, kuri supažindino mus su Debesnų pelkės augalija. Išvykoje sužinojome, kodėl drebulė dreba, o beržas ne, bei pamatėme net kelias augalų rūšis, kurios minta vabzdžiais. Nepagailėję batų ir drabužių, klampojome po pelkes įbridę vos ne iki kelių. Tai buvo be galo smagi išvyka! Palikę pelkes už nugaros pasiekėme Lūksto ežero krantus, kur ieškojome gintaro, deja, niekam nepavyko jo surasti. Neradę lietuviško aukso labai nenusiminėme – išskalavę,r išgręžę savo batus ir smagiai apsiprausę keliavome Lūksto ežero pakrančių miškais pietų stalo link. Gardžiai papietavę ir naujų jėgų įgavę patraukėme iki vietos, kur gyvena garniai. Pakeliui mūsų laukė daug iššūkių! Teko šokti per upelį, bet išsipurvinti nesibaiminom, mat Giedrė supažindino mus su muilažole, kuri puikiai suputoja sureagavusi su vandeniu. Aplankę garnių namus, pajudėjome namų link. Net kelionė namo buvo įdomi, nes susipažinome su Varnių miesteliu. Parėję į stovyklavietę suskubome ruoštis Joninėms: merginos pynė vainikus, vaikinai statė vartus, kūrė Joninių laužą. Laukė ypatingos Joninių apeigos, būrimai iš surinktų augalų puokštelių, šokiai, žaidimai, šokinėjimas per laužą - buvo taip smagu, kad šių Joninių dar ilgai neužmiršime nė vienas.

Kitą dieną vėl susitikome su Giedre ir nuvažiavome iki Jomantų miško tako. Ten ne tik klausėmės pasakojimų apie mišką, bet ir patys, susiskirstę grupelėmis, vaikščiojome po girią ir atlikome įvairias užduotis. Iš biologės Giedrės sužinojome ir daugybę įdomybių, pavyzdžiui, kaip suvalgyti dilgėlės lapelį nenusidilginant liežuvio, kodėl dilgėlė apskritai dilgina. Papildę savo žinių bagažą skaniai papietavome ir nuvykome į žvėrinčių, kuriame išvydome ne tik miško galiūnus stumbrus, bet ir rudąjį lokį Timą. Susitikimas su žvėreliais suteikė labai daug gerų ir šiltų emocijų. Na, o po vakarienės visi pasiruošę patikrinti savo žinias ir azartiškai nusiteikę pradėjome protų mūšį, kuriame nestigo juoko ir užsidegimo. Žinoma, nugalėtojų komanda buvo tik viena, tačiau visi laiką praleidome tikrai puikiai.

Jau nuo pat ketvirtos dienos ryto visi nerimavo ir nekantriai laukė naktinio žygio, tačiau  dar laukė įdomi geometrijos pamoka, kurią vedė Andrius Bajorūnas. Susipažinome su Žemaitijai būdinga architektūra, o vėliau patys konstravome patvariausią gamtoje figūrą - tetraedrą. Po pietų vėl nužingsniavome į šalia esantį Varnių regioninio parko lankytojų centrą, kuriame kas pamiegojo, o kas pasimokė geriau pažinti paukščius. Ir štai po vakarienės atėjo laikas leistis į naktinį žygį - ekstremalią gamtoseką, kurios vadovas taip pat buvo Andrius. Išžygiavome jau temstant. Reikėjo eiti kuo tyliau, kad neišbaidytume gyvūnų. Kai jau visai sutemo, miške žaidėme sėlinimo žaidimą, kuris mokė, kaip tyliai reikia vaikščioti miške, norint ką nors pamatyti. Žygiavome gana ilgai ir, nors ir buvo nedrąsu, paskutinėje stotelėje išsibarstėme po du ir klausėmės naktinio miško garsų. Vieni sakė girdėję briedį, kiti šakelių traškėjimą, bet iš tiesų niekas gerai nežino, kiek akių mus tąnakt stebėjo.  Vadovas Andrius sakė, kad yra didelė tikimybė, jog žygio metu mus sekė ne kas kitas, o vilkas! Šis naktinis žygis paliko tikrai ilgai neišdildomų įspūdžių ir tikriausiai buvo įdomiausias stovyklos užsiėmimas.

Penktąją dieną teko keltis anksčiau nei visada, kadangi norėjome suspėti aplankyti Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios ir Žemaičių vyskupystės muziejų. Bažnyčioje mus šiltai sutiko kunigas, jis aprodė šio nuostabaus architektūros kūrinio stebuklus ir atskleidė keletą bažnyčios paslapčių. Iš pradžių nukeliavome į rūsius, kuriuose nustebome išvydę du karstuose palaidotus Giedraičių giminės vyskupus, kurių kūnai buvo tikrai gerai išsilaikę. Vėliau išgirdome šiek tiek istorijos apie žemaičių vyskupus, kol visi nusprendėme užlipti laiptais aukštyn ir paklausyti bažnyčios vargonų skambesio. Keletas muzikalių stovyklautojų nusprendė išmėginti savo jėgas ir prisėdo prie vargonų klavišų. Paklausę muzikos,  padėkojome kunigui ir nusprendėme keliauti iki Žemaičių vyskupystės centro. Ten sužinojome daugybę dalykų apie vyskupų gyvenimus ir mokslus seminarijoje. Grįžus į gamtos stovyklą mūsų jau laukė paskaita apie Lietuvos saugomas teritorijas. Įgijome daug naujų žinių – sužinojome, kiek rezervatų, draustinių ir regioninių bei nacionalinių parkų yra Lietuvoje, įsidėmėjome ir keletą tose teritorijose saugomų gyvūnų rūšių, o norėdami pasitikrinti žinias grupėse atlikome testą. Testo rezultatai nudžiugino visus, nes gana gerai žinojome atsakymus. Be to, dar gavome ir prizų! Po paskaitos  pasijutome išalkę – jau buvo kaip tik pietų metas. Pietūs buvo sotūs, tačiau mūsų laukė ir desertas, kurį patys turėjome pasigaminti – ogi be jokių įrankių, tik su šaukštu, išsikepti bandeles. Kai užminkėme tešlą, lėkėme į lauką ieškoti įvairių augalų ir medžių lapų. Domėjomės kiekvieno jų savybėmis. Kai nuėjome prie laužavietės, mūsų jau laukė titnagu įskeltas bedegantis laužas, ant kurio ir kepėme bandeles, užsigerdami surinktų lapų arbata. Vėliau prie vis dar besikūrenančio lauželio susitikome su raganavimo vyr. specialiste Renata, kuri mums papasakojo apie raganų iškrėstas eibes ir žmones, kurie užsiimdavo raganų medžiokle. Teko net įmituoti teismą, kuriame buvo teisiamos dvi raganos ir raganius. Po šio teismo nužygiavome iki žydų kapinių, kur išgirdome apie įvairių religijų tradicijas, o pagarbiai apėję kapinaites, sugrįžome mokyklon, atgal į savo šiltas lovas.

Išaušus šeštosios dienos rytui, skaniai papusryčiavome ir skubėjome klausytis  VSTT darbuotojų paskaitos apie saugomas teritorijas Lietuvoje. Sužinojome, kas ir kaip suformavo dabartinį Lietuvos reljefą. Turėjome galimybę laimėti ir prizų, tad aktyviai klausėmės dėstytojų ir atsakinėjome į jų užduodamus klausimus. Antroji dienos pusė buvo dar  turiningesnė. Su vyr. specialistu Linu Šedvilu vykome į Sietuvos kūlgrindą. Dar kartelį išbandėme savo jėgas, ištvermę, atkaklumą ir gavome galimybę pasimaudyti nemokamose purvo voniose. Už viso to slypi kur kas įdomesnė patirtis. Žemaitiškai ,,kūlgrinda" reiškia akmenimis grįstas, tad ir mūsų kelias toks buvo. Klampodami šiuo dumblo taku po kojomis jautėme vieną iš mūsų protėvių akmenimis grįstų kelių, menančių dar kryžiuočių laikus. Tai tokie slapti takai padėjo lietuviams laimėti daugelį mūšių. Kūlgrindoje mūsų kelionė dar nesibaigė. Ją tęsėme grožėdamiesi Varnių regioninio parko gamta ir kraštovaizdžiu. Užlipę ant Bilionių, Medvėgalio piliakalnių, klausėmės legendų ir padavimų bei mėgavomės puikiais vaizdais. Grįžę į stovyklavietę suskubome ruoštis vakaro grupių pasirodymams. O ko gi ten nebuvo! Ir dainas dainavom, ir  eiles rimavom, ir pasakas sekėm, ir net visą vaidinimą pastatėm. Iki soties prisijuokę susirinkome prie laužo. Kepėme zefyrus, bandeles, dalinomės visos savaitės įspūdžiais, džiaugėmės vienas kito draugija, šokome aplink laužą ir nenorėjome, kad ši naktis pasibaigtų. Deja, kaip ir kiekviena pradžia turi pabaigą, taip ir šeštoji diena ją turėjo.

Štai ir išaušo paskutinės dienos rytas. Nors jau ir ilgėjomės namų, tačiau buvo sunku palikti šią vietą ir puikius žmones, su kuriais teko susipažinti. Kad ilgiau vieni kitus prisimintume, rašėme palinkėjimus. Visi susėdę prie didelio stalo ir susikaupę skrebenome popierių, tačiau skaityti draugų laiškus galėjome tik važiuodami namo arba jau sugrįžę. Ne vienas, prisiminęs malonius patyrimus, ir ašarą nubraukė. Ši stovykla buvo ypatinga: turininga programa, prasmingi užsiėmimai, įdomūs žmonės - be galo įsimintina savaitė! Labai dėkojame stovyklos organizatorei Jūratei Morkvėnaitei-Paulauskienei ir puikiems vadovams -  Justei bei Žilvinui. Ačiū!

Dėkojame ir mokytojai Kolombai Bulotienei, kuri skatina mus dalyvauti JMB veikloje.



Europos socialinio fondo agentūra
Programa „Erasmus+“
Projektas "Kokybės krepšelis"

Kauno technologijos universiteto partnerė
Kauno arkivyskupijos partnerė
Programos "Sveikatiada" dalyvė
Aleksandro Stulginskio universiteto partnerė
Sveikatą stiprinanti mokykla
Mokinių ugdymo karjerai informacinė sistema

Skaitmeninių „Vyturio“ knygų biblioteka

Kokybės siekiančių mokyklų klubas

The Project ' DIGITAL ENGLISCH'

Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas

Projektas „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“

Nacionalinė švietimo agentūra

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Vaiko teisių linija
LIONS QUEST LIETUVA

Kontaktai

Kauno r. Kulautuvos pagrindinė mokykla

Įmonės kodas: 191075177
Adresas: Lelijų 15 Kulautuva,
Kauno rajonas, LT–53482
Telefonas.: 8-37-543259, 8-37-543229
E.paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.